patįsuonys

patįsuõnys sm. pl. (2) 1. įvairūs pažeme slenkantys augalai: Bėga mišku, o patįsuõnys kojas pančioja (ps.) Trgn. 2. bot. agurkiniai (Cucurbitaceae): Patįsuõnys gerai dera, ale ir gerą žemę mėgia Trgn.